D. Trumpas rinkų nenuramino – JAV akcijos, obligacijos, doleris, nafta pinga

• Pagrindiniai JAV akcijų indeksai krenta, nepaisant Donaldo Trumpo paskelbtos muitų pauzės ir vėsesnės infliacijos duomenų.
• Investuotojus neramina auganti įtampa tarp JAV ir Kinijos bei galimos pasekmės ekonomikai.
• Europos biržos ketvirtadienį užsidarė su 3–4% indeksų prieaugiais.
• Saugumo užuovėją teikia tik auksas, JAV doleris ir obligacijos pinga.

Baigiame pildyti rinkų naujienų juostą. Naujausias žinias kviečiame skaityti penktadienį ryte. 

D. Trumpo patikinimai teturėjo trumpalaikį poveikį

JAV pagrindiniai akcijų indeksai ketvirtadienio sesijos pabaigoje buvo nukritę po 2–3%. Sesijos metu S&P 500 kritimas buvo pasiekęs ir 5%. 

Iki 145% augantys JAV muitai Kinijai atsveria palengvėjimą dėl D. Trumpo pritaikytos muitų pauzės kitoms šalims. 

Gilėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos atsveria ir švelnesnius JAV kovo mėnesio infliacijos duomenis. Šių neužteko, kad sumažėtų obligacijų pajamingumai. Pastarieji vakarop vėl pradėjo augti. JAV 10 m. iždo popierių pajamingumas artėja prie 4,4%, tad krenta ne tik akcijų, linkusios kristi ir obligacijų kainos. 

Rinkose nesiliauja svarstymai, kad JAV iždo popierių pajamingumai linkę kilti dėl to, kad stambūs užsienio investuotojai išpardavinėja didelius iždo popierių kiekius. 

Obligacijų pajamingumų padidėjimas yra opus klausimas JAV administracijai, ir lėmęs D. Trumpo paskelbtą muitų pauzę. 

Baimės dėl ekonomikos ir prekybinio karo akivaizdoje JAV doleris pinga seniai nematytais tempais. JAV dolerio indeksas ketvirtadienio vakarą patyrė didžiausią nuosmukį nuo 2022 m. Eur/USD kursas šoktelėjo daugiau kaip 2,5%, iki 1,1221. Euras JAV dolerio atžvilgiu yra stipriausias nuo 2022 m. pradžios. 

„Mes numatome tolesnį JAV dolerio silpnėjimą stiprius viešuosius finansus turinčių šalių valiutų atžvilgiu“, – teigia Švedijos SEB grupės strategai. 

JAV doleriui ir iždo popieriams nepajėgiant suteikti priebėgos, rinkų dalyviai skuba slėpti po aukso užuovėja. Aukso kaina šoktelėjo 3,6%. 

Neatsigauna ir naftos kaina, „Brent“ rūšies žaliavos barelio kaina nukritusi apie 3%, iki 63,6 USD. 

Streikuojantis rizikos apetitas finansų rinkose, ypač technologijų sektoriuje, smukdo kriptovaliutų kainas. Ketvirtadienio vakarą bitkoinas buvo atpigęs daugiau kaip 3%, iki 79.700 USD. 

Pavienės akcijos – technologijų gigantų pigimas

Prekybos pradžioje JAV ryškiai pinga visos aktyviausiai prekiaujamos akcijos, pirmiausia technologijų kompanijų. 

Jeigu gausiai Kinijoje operacijų turinti „Apple“ sugrąžintų išmaniųjų telefonų „iPhone“ gamybą į JAV, telefono gamybos kaštai padidėjų kone dvigubai ir dar atsirastų logistinių iššūkių, konstatuoja „Bank of America“ analitikai. 

„Vien darbo jėgos JAV kaštai „iPhone“ kaštus padidintų 25%“, – skaičiuoja „Bank of America“ analitikai. 

Saugumo priebėgos brangsta, naftos kainos nuosmukis gilėja

Dėmesio centra ir obligacijų rinka, kuri, kaip pripažino JAV prezidento administracija, buvo viena iš priežasčių, lėmusių muitų pauzės paskelbimą, mat ankstesnėmis dienomis obligacijų pajamingumai itin pašoko, vienu metu JAV 10 m. turkmės iždo popierių pajamingumas buvo viršijęs 4,5%. 

Kevirtadienio pavakarę šios trukmės iždo popierių pajamingumas smuko apie 9 bazinius punktus ir siekė 4,31%. Obligacijos brangsta dėl vėsesnės, nei prognozuota, infliacijos ir paklausos saugumo priebėgoms. 

Užuovėjos paieškas iliustruoja ir atsinaujinęs aukso ralis. 

Besibaiminant prekybinio karo su Kinija eskalacijos naftos kainos nuosmukis didėja. 

Nepaisant ralio finansų rinkose, naftos kaina ketvirtadienį išlieka mažesnė, nei buvo antradienį prieš paskelbiant apie dalies muitų suspendavimą 90-čiai dienų.

„Brent“ rūšies nafta ketvirtadienį pigo 4,25%, iki 62,7 USD/bbl. Amerikietiškos WTI prabos nafta pigo 4,41%, iki 59,6 USD/bbl.

„Tai, kad rinkos tapo Baltųjų rūmų padrikų pareiškimų įkaitėmis, reiškia, kad dar anksti skelbti nuo ekonomikos ciklo priklausančių energetikos ir pramoninių metalų kainų dugną“, – komentuoja Ole S. Hansenas, „Saxo Bank“ žaliavų strategas.

„Tačiau muitų pauzė ir potencialus Kinijos ekonomikos skatinimas sukūrė prekybininkams progą iš naujo įvertinti nykią perspektyvą, kuri šiuo metu yra daugiausia įskaičiuota į kainą“, – prideda jis.

Prekyba JAV biržose po stipriausio per keliolika metų sugrįžimo ketvirtadienį prasidėjo indeksų kritimu 

Labiausiai pinga technologijų kompanijų gausus NASDAQ (-3,5%) ir S&P 500 (-2,8%), kai „Dow Jones Industrial Average“ krenta 2,4%.

Nors išvakarėse D. Trumpas paskelbė 90 dienų muitų pauzę, o ketvirtadienį, prieš prekybą buvo paskelbti vėsesnės infliacijos duomenys, akcijos pinga dėl baimių, kad ligšioliniai Baltųjų rūmų administracijos veiksmai jau padarė žalą JAV ekonomikos perspektyvoms ir kompanijų rezultatams. 

Prieš investuotojų akis tvyro tolesnės prekybinio karo tarp JAV ir Kinijos eskalacijos grėsmė. 

Ray Dalio, „Bridgewater Associates“ įkūręs Volstrito veteranas, ragina Baltuyosius rūmus sudaryti su Kinija prekybinį susitarimą, kuriame laimėtų abi pusės. 

Jis taip pat paragino investuotojus pasinaudoti D. Trumpo išvakarėse suteikta proga. 

„Tai yra geras metas investuotojams, kurie buvo šokiruoti ir išgąsdinti to, kas nutiko ir dar gali nutikti, persvarstyti savo požiūrį į portfelio formavimą, kad jame nebūtų netoleruojamų rizikų. Garantuoju, kad kitas baisesnis atvejis rinkose galiausiai ateis“, – interviu CNBC sakė R. Dalio. 

Ryškiausi pokyčiai prieš prasidedant prekybai

Ikiprekybinėje sesijoje aktyviausiai prekiaujamos didžiausios kapitalizacijos kompanijos pastebimai pinga. 

„Nvidia“ -3,6%, „Tesla“ -3,5%, „Amazon“ -2,5%, „Apple“ -4%, prekybninių muitų karo dėmesio centre atsidūrusi „Nike“ po stipraus šuolio išvakarėse pinga beveik 3%. 

JAV mikroprocesorių gamintojų akcijos ikirpekybinėje sesijoje po stipraus ralio pinga po 3–4%. 

Po vakarykščio atšokimo akcijoms blogiausia dar nėra už nugaros, įspėja Jeremy Siegelis, Vortono verslo mokyklos finansų profesorius, argumentuodamas Kinijos grėsme.

„Tikrai teks derėtis su Kinija. Nežinau, ar Trumpas turi tiek gerų kortų, kiek jis mano turįs“, – sakė J. Siegelis interviu CNBC. 

Besiblaškančioms rinkoms – ekonominių duomenų paguoda

Ketvirtadienio popietę paskelbti svarbūs ekonominiai duomenys. Kovą metinė vartotojų kainų infliacija sulėtėjo iki 2,4%, nuo 2,8% ankstesnį mėnesį. Ekonomistai prognozavo, kad infliacija lėtės iki 2,5%. Tuo metu per mėnesį užfiksuota 0,1% defliacija, kai ekonomistai tikėjosi 0,1% infliacijos. 

Savo ruožtu grynoji metine infliacija, atmetus energetikos ir maisto kainų pokyčius (core CPI), mažėjo iki 2,8%, nuo 3,1% ankstesnį mėnesį. Vartotojų kainų indekso pokytis buvo mažesnis už ekonomistų prognozes, kuriose laukta 3% metinės infliacijos.

Tai yra mažiausia infliacija nuo 2021 m.

Mėnesinė grynoji infliacija siekė 0,1% ir buvo mažesnė už prognozes dėl 0,3%. 

Vėliausi ekonominiai rodikliai turėtų ateiti kaip palengvėjimas rinkų dalyviams ir palengvinti FED sprendimą dėl palūkanų mažinimo, kai tam ateis laikas. 

Rinkos šiuo metu įskaičiuoja FED palūkanų mažinimų už 75 bazinius punktus peer šiuos metus. Tai yra lūkesčių sumažėjimas nuo 125 bazinių punktų kaarpymų, kurių ansktesnėmis dienomis tikėtasi po paskelbtų muitų. 

Šiuo metu tikimasi, kad palūkanos bus mažinamos birželį. 

Stebintieji Donaldo Trumpo paskyrą jo socialiniame tinkle „Truth Social“ ir trečiadienį įsidėmėjusieji žodžius, kad „tai yra puikus metas pirkti!!!“, buvo apdovanoti stipriu akcijų raliu vakare. 

Šįkart JAV prezidentas skelbia dar vieną užuominą. 

Iždo popierių, aukso brangimas, dolerio ir naftos pigimas byloja negera

Be krentančių JAV ateities sandorių ketvirtadienio popietę rinkose fiksuojamas JAV iždo popierių brangimas, pinga JAV doleris, brangsta klasikinė saugimo priebėga auksas, krenta naftos kainos. Rinkos siunčia signalus, kad šalia D. Trumpo paskelbtos tarifų pauzės ir stipraus atšokimo akcijų rinkose išlieke susirūpinimas dėl ilgalaikių muitų pasekmių ekonomikai ir eskalacijso su Kinija. 

„Žala jau padaryta. Jie atidarė Pandoros skrynią ir negali pataisyti visko, ką padarė, vienu pareiškimu. Šiuo momentu mes labiau būtume pardavėjai“, – Colinas Grahamas, „Robeco Groep“ vyriausiasis strategas, sakė interviu „Bloomberg“. 

„Nesivaikykite šito, nepirkite pakritimo“, – savo ir kolegų patarimus klientams šiandien įvardijo Andy Siegas, „Citigroup“ gerovės valdymo padalinio vadovas.  

Ketvirtadienio popietę JAV 10 m. trukmės iždo popierių pajamingumas buvo sumažėjęs (kaina augo) beveik 11 bazinių punktų, iki 4,29%. 

Nafta buvo atpigusi 2,3%, iki 63,95 USD.

Eur/USD kursas buvo pakilęs 1%, iki 1,1056.

Auksas buvo pabrangęs 1,75%, iki 3.133 USD.

Po istorinio šuolio - investuotojų atsargumas

Kol Europos biržose tęsiasi atšokimo ralis, ateities sandoriai indikuoja neigiamą prekybos pradžią JAV biržose bei vėl kylančias baimes, kurias atspindi indeksas VIX.

Išvakarėse, skelbdamas apie 90 dienų pauzę, D. Trumpas pripažino, kad tokiam sprendimui jį įtikino baimės rinkose, kurias puse lupų JAV prezidentas pašiepė pavadindimas rinkas „yippy“. 

Nors paskelbta muitų pauzė daugeliui pasaulio šalių, įtampą kelia laukiamas tolesnis JAV ir Kinijos muitų karo etapas. 

„Stiprus rinkų ralis atspindi palegvėjimą, bet ne išrišimą. Trmpo 90 dienų muitų pauzė tik sumažino staigas baimes, bet nepakitęs išlieka bendras ekonominis fonas, kurį apibrėžia kylantis protekcionizmas ir politikos nepastovumas, – komentuoja Charu Chanana, „Saxo Bank“ vyriausioji investicijų strategė. – Ateinančios 90 dienų, tikėtina, atneš daugiau triukšmo nei aiškumo.  Naudokitės rinkos atsitraukimais portfelio perbalansavimui, bet ne vaikymuisi.“

Naftos kaina susiduria su tolesniu spaudimu

Rizikos apetito proveržis išvakarėse sulig akcijų raliu turėjo tik trumpalaikį teigiamą poveikį naftos kainoms. Šios ketvirtadienį atnaujino kritimą. Priešpiet, „Brent“ žrūšies žaliavos barelis buvo atpigęs apie 2,5%. 

Žaliavų rinkos dalyvius neramina prekybinio karo tarp JAV ir Kinijos eskalacija. Rinkose nerimaujama, kad tebesitęsiantis akis už akį muitų procesas prislėgs Kinijos ekonomikos augimo perspektyvas ir pakenks paklausai iš didžiausios energetinių išteklių vartotojos. 

Išsamesnę analizę apie žaliavų kainų tendencijas kviečiame skaityti čia. 

Europos akcijos raliuoja 7%

Prekyba Europos biržose prasidėjo pagrindiniams indeksams kylant po 6–7%, investuotojams skubant atpirkinėti labiausiai atpigusias akcijas, kurios dar vakar stipriai kraujavo.

„Įprastas investuotojų režimas keičiasi – į naujausius skelbiamus duomenis galima beveik nekreipti dėmesio, šiais metais rinkas stumdo politikų pareiškimai. Rinkų paniką ir euforiją gali pakeisti vienas Trumpo „tweetas“ ar jo kabineto žmonių pasisakymas. Nors šiandien nuotaikos geresnės, politinė situacija yra vis dar nenuspėjama, o iš dabartinės JAV vyriausybės konvencinių sprendimų nereiktų tikėtis, tad rinkų dalyviai privalo ruoštis besitęsiančiam politiniam chaosui“, – konstatuoja Saulius Nakutis, SEB banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovas. 

Impulsas iš ralio JAV biržose ketvirtadienio rytą persikėlė į Aziją

Japonijos „Nikkei 225“ šoktelėjo 8,69%, Honkongo „Hang Seng“ indeksas pašoko 2,81% Šanchajuje akcijos bendrai brango 1,14%. 

Kiniškos akcijos brangsta, nors išvakarėse paskelbtos pauzės muitams likusioms šalims fone eskaluojamas prekybinis konfliktas su Kinija. 

Ateities sandoriai indikuoja pozityvią prekybos pradžią, atsidarant Europos biržoms. 

Tiesa, ateities sandoriai signalizuoja nežymų atoslūgį JAV biržose po ralio išvakarėse. 

Pastarasis išvakarėse buvo reikšmingass istoriniais mastais. 

S&P 500 indeksas, kuris išvakarės atšoko 9,52%, patyrė stipriausią apsisukimą nuo 2008 m. finansų krizės. 

„NASDAQ Composite“ indeksas, kuris atšoko daugiau kaip 12%, kilo sparčiausiai nuo 2001 m.